Elektros įrenginiai, kaip ir kiti techniniai įrenginiai, montuojami pagal iš anksto sudarytą projektą, vadinamą technine dokumentacija. Tai brėžiniai, paaiškinimai ir kiti dokumentai, pagal kuriuos montuotojai gali sumontuoti įrenginius tiksliai taip, kaip nusprendė projektuotojas. Elektros įrenginių techninė dokumentacija — tai visų pirma dviejų rūšių brėžiniai: įrenginių schemos ir jų planai. Jie braižomi vartojant sunormintus simbolius.
1 pav. Didelio buto elektros įrenginių schema
(Prie kištukinių lizdų ir šviestuvų dėžučių simbolių pažymėtas jų skaičius. Paveiksle nepažymėti jungikliai su srovės skirtumine apsauga, reikalaujami kai kuriose grandinėse apsaugai nuo elektros.)
Įrenginių schema turi aiškinti jų funkcinę paskirtį ir kiek galima paprasčiau bei aiškiau vaizduoti tų elementų sujungimus. Paprastai braižoma vienlinijinė schema (1 pav.) ir tik esant komplikuotiems bei netipiniams sujungimams — daugialinijinė (2 pav.).
2 pav. Laiptinės apšvietimo valdymas naudojant "laiptinės automatą" ( a) "automato" sujungimų su apšvietimo instaliacija schema; b) instaliacijos daugialinijinė schema. 1 - lempa, 2 - mygtukas "šviesa", 3 - perjungiklis DIENA-NAKTIS-VAKARAS, 4 - "laiptinės automatas", 5 - variklis, 6 - kontaktas, 7-8 - dantračiai, 9 - kumštelis)
Sujungimų planas — tai pagrindinis brėžinys, nurodantis, kaip montuoti įrenginius. Jis braižomas topografiškas; ant supaprastinto atskirų pastato aukštų plano dažniausiai 1:100 masteliu braižomos laidų trasos, pažymimos skirstomųjų skydų, atšakinių dėžučių, jungiklių bei kištukinių lizdų montavimo vietos. Pateikiama įvairi informacija, reikalinga elektrikams, pavyzdžiui, laidų skaičius, tipas, skerspjūvis ir tiesimo būdas (sutartiniais žymėjimais), netipinių detalių montavimo būdas (papildomais brėžiniais arba eskizais). Įrenginių plano pavyzdys pateikiamas 3 paveiksle. Jame, kad būtų aiškiau, nubraižyta tik apšvietimo grandinė.
3 pav. Trijų kambario butų apšvietimo įrenginių planas (1 - patalpų maitinimo linija, 2 - aukšto skirstomasis skydas, 3 - buto skirstomasis skydas; prie apšvietimo taškų pateikta lempų galia)
Elektros energijos sąnaudos vidutiniame Lietuvos namų ūkyje didės; šiuo metu jos 2 kartus mažesnės negu daugelyje Vakarų šalių, net 4 kartus mažesnės nei Norvegijoje. Tiesą sakant, naujesni namų elektros įrenginiai suvartoja vis mažiau energijos, gaminami vis „taupesni", bet ne visi (pavyzdžiui, apšvietimo), tai susiję su imamosios galios mažėjimu. Kai kurių, pavyzdžiui, tekančio vandens šildytuvų, imamoji galia net didesnė, bet trumpesnis darbo laikas. Projektuojant ir montuojant naują įrenginį, taip pat keičiant esamą, reikia įvertinti natūralų imamosios galios augimą ir naujų modernesnių įrenginių atsiradimą.
Elektros įrenginiai turi būti sumontuoti taip, kad tarnautų mažiausiai 25 metus ir todėl:
— įvado ir PMML skerspjūvis turi būti parinktas su tam tikra atsarga;
pagrindinių skirstyklų, lovių bei linijų vamzdžių matmenys irgi turi būti parinkti su atsarga;
patartina palikti atsarginius, iš pradžių nenaudojamus vamzdžius ir tarpus loviuose, taip pat laisvus fiderius skirstyklose tinklo grandinėms, apie kurias šiandien apskritai nežinoma, ar bus reikalingos.
Įžvalgumas apsimoka; tai, kas statant kainuoja nebrangiai, kada nors leis išvengti daug rūpesčių bei dalies išlaidų. Pakanka atidžiai apžiūrėti namų laiptines bei išvaizdą tų pastatų, kurie buvo statyti neprotingo „taupymo“ laikotarpiu: pamatysime vėliau atvirai nutiestų elektros, telefono, distancinio durų valdymo, antenų, kabelinės televizijos vamzdžių ir laidų raizgalynę.
Mažą galią imančiam butui maitinti užtenka vienos fazės. Trifazis maitinimas reikalingas, jeigu:
bute yra trifazis imtuvas (patalpos šildytuvas didesnės kaip 2 kW galios arba kitas imtuvas, kurio galia didesnė kaip 4 kW);
imamoji galia dabar ar ateityje gali būti didesnė kaip 5 kW.
Iš buto skirstomojo skydo išeinančių laidų skaičius ir apkrovos paskirstymas atskiroms grandinėms (1 pav.) nustatomas pagal šias taisykles:
Elektros tinklas į atskiras grandines turi būti dalijamas logiškai; atskira grandinė turi maitinti vieną didelės galios imtuvą, kelių gretimų patalpų apšvietimą, kištukinius lizdus gretimose patalpose arba apšvietimą ir kištukinius lizdus nustatytose patalpose.
Didelės galios imtuvai (elektrinė viryklė, skalbimo mašina su vandens šildytuvu, indų plovyklė, vandens šildytuvas, patalpų šildytuvas) turi turėti atskirą grandinę.
Viena apšvietimo grandinė turi maitinti ne daugiau kaip 20 apšvietimo tašką.
Viena kištukinių lizdų grandinė turi maitinti ne daugiau kaip 10 kištukinių lizdų.
Trimis fazėmis maitinamuose butuose vienfazės grandinės turi būti prijungtos taip, kad visos fazės būtų vienodai apkrautos.
Padalijus apkrovą grandinėms, kiekvienai grandinei reikia nustatyti atitinkamą apsaugą ir laidų skerspjūvį. Imamoji srovė, tenkanti atskirai vienfazei grandinei, apskaičiuojama taip:
Reikia sumuoti imtuvų, kurie gali būti vienu metu naudojami, imamąją galią (1 lentelė) ir sužinoti skaičiuojamąją grandinės maksimalią srovę
IB = S/Un (A)
čia S — imamoji pilnutinė galia, VA; Un — vardinė įtampa, V.
1 lentelė. Namų ūkyje naudojamų elektros energijos imtuvų apytikslė suvartojama galia
2 lentelė. Mažiausias leistinas laidų skerspjūvis atsižvelgiant į apsaugą nuo perkrovos
2. Imtuvų grandinėje turi būti jungiklis su apsauga nuo perkrovos, kurio vardinė srovė ( In ) didesnė už skaičiuojamąją grandinės srovę ( IB ) arba jai lygi:
In ≥ IB
3. Parinkus apsaugas reikia nustatyti reikalingą laidų skerspjūvį (2 lentelė).